Šiemet pavasarį išėjau į pensiją ir supratau – reikia susiimti dėl savęs, dėl sveikatos ir pradėti mokytis. Labai apsidžiaugiau radusi skelbimą, jog kviečiama nemokamai dalyvauti sveikos gyvensenos mokymuose, nes juk svarbu ne tik žinios, bet ir bendravimas, galimybė pasidalinti patarimais, dėl to kuo greičiau registravausi.
Mokymai paliko puikių įspūdžių: pasisekė, nes vadovė buvo labai gera, įdomiai dėstė bei viską praktiškai rodė kai mokėmės ir apie vaistažoles, ir apie sveiką maistą. Be to, užsiėmimams ruošdavomės ir mes – teko retesnių sveikuoliškų receptų paieškoti, pavyzdžiui, pagal regionus, nes nors čia ir Klaipėda, vis tiek žmonės yra suvažiavę iš toliau, tad atnešdavome ką sveikuoliško patys pagaminę.
Imdavomės iniciatyvos, iš įdomesnių dalykų teko ruošti sveikuolišką arbatą moterims, kiti pasakojo, kaip iš sojų pupelių gaminti pieną, sojų varškę ir sūrius, be to, mokytoja nuolat mums visokių receptų atnešdavo, o ir mes vis pagalvodavome, kaip galime nustebinti – štai jaunimas buvo linkęs sveikuoliškų pyragų atnešti. Džiaugiuosi, kad man teko dalyvauti Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamame ir Europos socialinio fondo finansuojamame projekte „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas“.
Mokymuose sutikau bendraminčių su kuriais ėjome jogos, „Pilatės“ ir kvėpavimo pratimų žiūrėti. Kai pamatai, kas tai yra per dalykai, apie tai papasakoja daugiau, atsiranda ir noras lankyti. Gaila tik, kad kol kas negaliu visų pratimų daryti – pradėjau lankyti sveikos gyvensenos mokymus su lūžusia ranka. Vos tik ji išgis, būtinai eisiu į jogą, namuose jau pradėjau mokytis daryti pratimus.
Apskritai, vyresni žmonės labai nori mokytis – aš pati lankau Klaipėdos senjorams skirtą trečio amžiaus universiteto Sveikatos fakultetą ir vis laukiu kokio skelbimo, kad galėčiau dar kur sudalyvauti. Domiuosi viskuo, perku laikraščius ir žurnalus, knygas, bet, aišku, kai esi vyresnis, sveikatai vis tiek daugiau dėmesio skiri, nes aktualu sveikiau gyventi. Kol esi jaunesnis, valgai, kas pakliūva, ritmo nesilaikai dirbdamas, o vėliau norisi geriau jaustis, todėl daugiau ir domiuosi. Tiesa, dar norėčiau išmokti kompiuteriu naudotis, tik, gaila, nerandu kaip.
Anksčiau, kai dirbau kepėja konditere, į mokymus neeidavau, nes nors ir norėdavau, tiesiog neįmanoma buvo nuolat lankyti – darbo grafikas keisdavosi, vakare būdavau per daug pavargusi, o lankyti ir praleidinėti aš nemėgstu. Tačiau dabar, kai turiu laiko – stengiuosi į visus užsiėmimus nueiti.
Aišku, į užsiėmimus skubu ne tik žinių, norisi pabendrauti su skirtingo amžiaus žmonėmis, sutikti naujų pažįstamų, gyventi aktyviai ir įdomiai, nes sėdėdamas vienas namuose žmogus aptingsta, apkerpėja, vis prisibijo, galvoja, kad jis kvailas, ko nors naujo nesupras.
Tačiau dabar, turėdama mokymosi patirties, galiu pasakyti, kad viskas yra lengva, tik reikia pradėti, todėl palinkėčiau sėdintiems namuose ir nedrįstantiems eiti į kokius užsiėmimus išdrįsti ir patirti, kaip tai yra smagu. O kai nuotaika geresnė, tai ir sveikata geresnė.
Julija Gauliuvienė,
Pensininkė
Klaipėda
(Įvertinimų dar nėra)
Loading...