Marijampolės trečiojo amžiaus universitetas (TAU) šiuo metu yra didžiausias brandaus amžiaus žmonių mokymo centras Lietuvoje. Jame yra 11 fakultetų ir daugiau nei 700 studentų. Universiteto direktorė Ona Sakalauskienė sako, kad atėjo metas stiprinti visų Lietuvos TAU ryšius ir kurti tokių neprofesinio ir neformalaus švietimo įstaigų tinklą.
„Suaugusiųjų švietimas“ Marijampolės TAU aplankyti nusprendė sužinojęs, kad kasmet į šį universitetą susirenka vis daugiau senjorų iš miesto ir jo apylinkių, o šiemet jis pradeda skaičiuoti šeštuosius metus.
Be to, Marijampolės TAU yra viena iš iniciatyvų, atspindinčių miesto kultūrinį gyvenimą: jis neįsivaizduojamas be tradiciškai spalio pirmąją atidaromų senjorų studijų metų, kultūros ir mokslo renginių.
Prasmingas laisvalaikis
Šiuo metu Marijampolės TAU yra tapęs kultūros ir mokslo laisvalaikio sinonimu ne tik miesto ir apylinkės senjorams, bet ir mokslo bei kultūrinio gyvenimo atstovams, savanoriškai įsitraukiantiems į TAU veiklą.
Trečiojo amžiaus universitetas, veikiantis žmonių savanorystės ir iniciatyvumo dėka, organizuoja daugybę renginių, pavyzdžiui trečius metus vykdo projektą ,,Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto mokslo dienos Lietuvos aukštosiose mokyklose”, kurio metu lanko garsiausius šalies universitetus ir klauso mokslininkų paskaitų, o vėliau kviečia juos skaityti pranešimų.
Šio universiteto trečiaamžininkai po kelis kartus jau yra buvę Vilniaus, Mykolo Romerio, Pedagoginiame universitetuose, taip pat Vytauto Didžiojo ir Žemės ūkio universitetuose. Čia jie klausė VU profesorių Arvydo Šliogerio, Alfredo Bumblausko, Alvydo Jokubaičio ir kitų, o Marijampolėjes TAU viešėjo ir pranešimus skaitė dakrtarė Audronė Galvonaitė, docentė daktarė Ksavera Vaištarienė ir kiti.
„Nežinau, ar mes mokame prašyti, ar mums tiesiog sekasi. Surandame galimybių, kad pas mus apsilankytų įdomūs lektoriai, visuomenės veikėjai, politikai, nebuvo tokio atvejo, kad kas mums atsakytų“, – linksmai šypsosi Ona Sakalauskienė, Marijampolės TAU įkūrėja ir vadovė.
Marijampolės TAU mokslo metai trunka nuo antrojo rudens mėnesio iki pirmojo vasaros mėnesio, ir kiekvienam jų fakultetai paruošia renginių programą, be to, dalis renginių yra skiriami visai universiteto bendruomenei, pavyzdžiui, koncertai, vakaronės, pasirodymai.
Kai O. Sakalauskienės klausiame, ar fakultetų dekanai, kurių dauguma yra Marijampolės kolegijos dėstytojai, spėja derinti savo darbą ir savanorišką veiklą bei planuoti renginius trečiaamžininkams, ji pasakoja, kad TAU bendruomenės nariai taip pat yra aktyvūs: jų pasiūlymai ir idėjos vakaronėms ir paskaitoms yra kaupiami pasiūlymų dėžutėje.
„Turime raudonąją pasiūlymų dėžutę, kurioje kaupiame lapelius su pasiūlymais, o vėliau karts nuo karto juos peržiūrime, kai ką pasirenkame“, – pasakoja direktorė, pridurianti, kad studentai mielai imasi iniciatyvos organizuoti renginius, kurių metu pasirūpina jais iš visos širdies: paruošia ne tik paskaitą, dalomąją medžiagą, bet numato ir kavos pertraukėlių, paruošia užkandžių.
Pasak p. Sakalauskienės, universitete yra paisomos tradicijos, todėl kasmet minimos Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos, taip pat kuriamos naujos, universiteto bendruomenės tradicijos, pavyzdžiui, mokslo metų pabaigoje yra laikomos Šv. mišios už studentus, dėstytojus, jų šeimas.
Marijampolės TAU šiuo metu stengiasi užmegzti bendradarbiavimo tinklus su kitais šalies trečiojo amžiaus universitetais ir pasidalinti savo patirtimi, organizuoti bendrus renginius, išvykas, rašyti projektus, tačiau susiduriama su problema – nėra aišku, kiek ir kur Lietuvoje veikia trečiojo amžiaus universitetų, kokiu principu jie įsteigti, t.y. ar veikia kaip savarankiškos pelno nesiekiančios organizacijos, galinčios savarankiškai dalyvauti projektuose, ar yra kitų mokslo institucijų filialai.
TAU tinklą Lietuvoje reikia stiprinti
Pasak O. Sakalauskienės, šiuo metu būtų puikus laikas įgyvendinti projektą, kuriuo būtų vienijami Lietuvoje veikiantys TAU, investuojama į jų plėtrą.
Taip būtų galima ne tik išsiaiškinti, kiek ir kokių Lietuvoje yra TAU, tačiau juos reitinguoti, sustiprinti universitetų bendruomenes ir jau esamas partnerystes bei įtraukti daugiau žmonių, besidominčių TAU galimybėmis.
Ji pasakoja, kad kitose valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, TAU sulaukia palaikymo valstybiniu, struktūriniu lygmeniu, kai Lietuvoje tokia praktika dar netaikoma.
„Kai buvome Lenkijoje, pastebėjau, kad iniciatyva yra rodoma ir iš aukštesnės valdžios: Švietimo ministerijos, Krokuvos universiteto. Jie kartu su TAU organizuoja bendras konferencijas, kviečia vadovus, daro bendrus projektus. Kai mes rašome projektus, kai kurie taip ir lieka neįgyvendinti, nes dažnai Lietuvoje žmonės pirmą kartą girdi, kas čia per organizacija, kas čia per trečias amžius, jiems viską reikia aiškinti“, – guodžiasi O. Sakalauskienė.
Šiuo metu Marijampolės TAU gyvena iš studentų įnašų ir dėstytojų, universiteto ir kolegijos darbuotojų bei kitų vizituojančių svečių iniciatyvos – niekam už darbą nėra mokami honorarai ar kitokie atlyginimai.
Senjorai, norintys lankyti TAU, moka už kreditus: besimokantys užsienio kalbų ar kompiuterinio raštingumo, už studijų metus moka po 50 Lt, kai lankantys kitus fakultetus, už dvejus metus po 50 Lt.
„Pavyzdžiui, užsienio kalbų mokykloje 40 valandų studijų kainuoja apie 1.000 Lt, o TAU senjorams – 50 Lt, tas pats ir kompiuteriniu raštingumu. Vienu metu čia kaip ūžtelėjo, tai mes neturėjome nei tiek auditorijų, nei dėstytojų. Tad dabar turėjome įvesti apribojimus: mokytis užsienio kalbų priimame tik pensinio amžiaus žmones arba turinčius negalią“, – pasakoja O. Sakalauskienė, kaip siekiama išlaikyti į senjorus orientuotą TAU veiklą.
Tačiau paklausus, ar pakanka studentų mokamų pinigų pagrindinėms universiteto patiriamoms išlaidoms, O. Sakalauskienė tik šypteli ir pateikia pavyzdį.
„Važiavome su Fizinio aktyvumo ir kineziterapijos fakultetu į Birštoną, į sveikatingumo dienas. Vieno žmogaus buvimas Birštono sanatorijoje su procedūromis, pietumis kainavi po 60 Lt, kai žmonės už dvejus metus moka po 50 Lt“, – sako Marijampolės TAU vadovė.
Paklausus, kaip universitetui pavyko suklestėti, ji paaiškina, kad labai svarbus yra Sigito Valančiaus, Marijampolės kolegijos direktoriaus, požiūris į Mokymosi visą gyvenimą koncepcijos įgyvendinimą bei nuolatinė parama, suteikiant auditorijas, mokymosi priemones, sportinį inventorių ir kitą paramą. Sulaukiama pagalbos iš Marijampolės savivaldybės ir universitetą lankančių senjorų artimųjų, vienkartinės paramos pervedant į TAU sąskaitą 2% gyventojų pajamų mokesčio. Tiesa, nesant nuolatiniam finansavimo mechanizmui sudėtinga planuoti veiklas, išvykas, tarpuniversitetinius TAU renginius.
Lietuvoje yra apie 20 TAU
Kiek tiksliai Lietuvoje yra TAU, kokiu principu jie veikia ir kieno yra finansuojami, nėra aišku. Tai, aišku, riboja universitetų galimybes – tiek bendradarbiauti, tiek kartu dalyvauti įvairiuose projektuose. Tačiau niekas nesiginčija – TAU yra neformaliojo švietimo grandis. Mokytis į Marijampolės TAU suvažiuoja senjorai iš aplinkinių miestų ir gyvenviečių bei tolimesnių vietovių, pavyzdžiui, Lenkijos miesto Punsko.
„Studentų pagrindą sudaro marijampoliečiai, bet atvažiuoja iš Kalvarijos, Vilkaviškio, Kudirkos Naumiesčio ir Šakių. Žmonės suplanuoja ir atvažiuoja į savo fakultetų renginius. Renginiai gausiai lankomi, vykdoma lankytojų apskaita, o kiekvienas atėjęs į užsiėmimą, pasirašo lankomumo žurnale“, – aiškina Lina Urbonaitė, Marijampolės TAU direktorės pavaduotoja.
Pasak jos, lankantys TAU senjorai neslepia, jog patiria daug malonių akimirkų universitete, nes tampa aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais: siekia mokslinių žinių, dalyvauja konferencijose, taip pat įsitraukia į kultūrinį gyvenimą, koncertuoja, keliauja, organizuoja renginius, imasi įvairių iniciatyvų.
„Mūsų trečio amžiaus universiteto siekis yra tenkinti pagyvenusių žmonių poreikius: padėti jiems neatsiskirti nuo aktyvaus gyvenimo, išreikšti save, bendrauti, pažinti. Nei vienas renginys nepraeina dėl kažkokio tai pliuso: paskaitos įdomios, renginiuose visada gera nuotaika“, – dėsto L. Urbonaitė.
Marijampolės TAU senjorai – studentai keliauja ne tik po Lietuvą, joje vykstančias parodas ir renginius, tačiau taupo ir bendroms kelionėms į užsienį atostogų metu.
„Universiteto studentai yra bendruomenė ir jie turi didžiulį pomėgį keliauti, pamatyti, plėsti savo akiratį geografine prasme. Su 50-ia žmonių vykome kartu į Lenkiją, į Žalgirio mūšio vietas. Man teko matyti ir sunkiau judančių žmonių, tačiau iš akių matosi, ką žmogus jaučia, kaip džiaugiasi. Teko vykti ir į tolimesnes išvykas, per universiteto gyvavimo istoriją studentai laisvalaikiu drauge vyko į Egiptą, Turkiją Šveicariją, Italiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Švediją, Norvegiją“, – senjorų matytas šalis vardija Marijampolės TAU direktorės pavaduotoja.
Senjorai studijas suvokia kaip gyvenimo būdą
Senjorai neapsiriboja studijomis viename TAU – didžioji dalis baigusių vieną fakultetą, stoja mokytis vėl.
„Būna, kad žmonės ir į tą patį fakultetą stoja, kadangi per penkerius metus buvo tik vienas atvejis, kai du kartus kvietėme tą patį lektorių. Kiekvienais metais ateina vis nauji žmonės, o mes kuriame vis naujas programas“, – sako O. Sakalauskienė.
Marijampolės TAU statistika rodo, jog didžioji dalis studentų – yra švietimo sistemos darbuotojai, t.y. mokytojai, dėstytojos, darželių auklėtojos, kitas gausus būrys – medikai. Be to, apklausos rodo, jog apie pusė visų studentų yra našliai arba vieniši. Tad paskaitos senjorams tampa naudingos keliomis prasmėmis: jie gali aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, o kartu ir susirasti daugiau draugų, sutikti naujų pažįstamų.
„Matytumėt, kokios gražios draugystės čia užsimezga, tai cepelinus verda, tai vėdarus kepa. Klausiau mūsų šokėjų kolektyvo – ar jūs prieš ateidamos į universitetą pažinojot viena kitą, pasirodo, kad ne visos, nors moterys turi bendrų pomėgių, gyvena palyginti, netoliese“, – pasakoja O. Sakalauskienė.
Be to, pastebima, kad žmonės, įsitraukiantys į universiteto gyvenimą, jaučiasi geriau, yra laimingesni ir sveikesni. O senjorų, įsitraukusių į fakulteto gyvenimą, kūrybingumas atsiveria naujais būdais, pavyzdžiui, per šventines vakarones pasirenkama renginio tema, susijusi su studijų objektu, apsirengimo stilius.
„2009 metų studijų tema buvo Lietuvos architektūra, tad ir vaišės Trims karaliams buvo ruošiamos architektūriniu aspektu, o ponios ir ponai savo iniciatyva atėjo apsirengę retro stiliumi“, – pasakoja O. Sakalauskienė.
Be to, šiemet Marijampolės TAU įsteigtas Literatūros fakultetas, kuriam vadovauti ėmėsi TAU studentė Teresė Vizbarienė, o kita klausytoja Irena Šalčiūnienė vedė susikaupimo valandą prieš Šv. Velykas.
„Žmonių iniciatyva yra ypatingai skatinama, mes jiems sakome, jūs galvokite, siūlykite, darykite, mes visi dirbame be atlyginimo, dirbkime ir toliau. Jūsų gera iniciatyva visada bus paremta“, – dėsto direktorė.
Būtent senjorų – poezijos mylėtojų iniciatyva šeštaisiais mokslo metais buvo įsteigtas Literatūros fakultetas, kuriam vadovauti ėmėsi TAU studentė Teresė Vizbarienė.
Marijampolės TAU vadovės pasakoja, kad džiaugiasi, jog studentų ir dėstytojų iniciatyvumas skatina gerą gandą apie universitetą plisti, tačiau jos pabrėžia, kad jaučiama, jog visam TAU tinklui Lietuvoje trūksta koordinatoriaus.
Pasak O. Sakalauskienės, kelionių į kitus Lietuvos TAU metu ji pastebėjo, jog dalis TAU neturi lygių finansinių ar kitokių galimybių, daliai nepakanka geranoriškų rėmėjų, ypač daug problemų kyla TAU ieškant patalpų. Tačiau vadovė į situaciją žiūri realistiškai: žmonių gyvenimo kokybė gerėja, todėl ilgėja gyvenimo trukmė, o tai reiškia, kad senjorų tikrai bus, o jiems bus reikalingi TAU.
Universiteto kuriama pridėtinė vertė
„Daugelis man sako, kaip jūs čia nemokamai dirbate. Bet ne viskas pinigais matuojama“, – sako O. Sakalauskienė. Ji pasakoja, jog nuvažiavus į šalies aukštąsias mokyklas, dalis studentų, besimokiusių ten jaunystėje, patiria išgyvenimų.
„Kai matai žmones, jų akis ir emocijas, man tai didelis atlyginimas“, – sako direktorė.
Vien iš iniciatyvos Marijampolės TAU dirba gausus savanorių būrys: universiteto administraciją sudaro direktorė, pavaduotojos, dekanai ir fakultetų seniūnai.
„Seniūnų taryba – didelis ramstis. Visi organizaciniai aspektai – ar renginys, ar išvyka – per seniūnus labai greitai senjorus pasiekia įvairi informacija, jie reaguoja greičiau bet kokiu klausimu“, – džiaugiasi L. Urbonaitė, Marijampolės TAU direktorės pavaduotoja.
Kai reikia pavaduoti O. Sakalauskienę, seniūnai pasiskirsto budėjimo dienomis ir TAU priiminėja žmones.
„Šitas kabinetas buvo direktoriaus priimamasis. Jis nuėjo pas dekaną, nors jis taip pat kasdien priiminėja interesantus, o šitą kabinetą atidavė mums“, – dar kartą apie S. Valančiaus pagalbą TAU primena O. Sakalauskienė.
Studijos Marijampolės TAU
Marijampolės TAU įsteigtas Onos Sakalauskienės iniciatyva, tačiau ji pabrėžia, jog svarbus yra TAU judėjimo Lietuvoje pradininko Medardo Čobuto indėlis. Marijampolės TAU buvo įsteigtas kaip Vilniaus TAU filialas ir dabar skaičiuoja šeštus veiklos metus. Nuo 2007 m. TAU įregistruotas kaip savarankiška, nesiekianti pelno organizacija.
Marijampolėje TAU veiklą pradėjo su 6 fakultetais, šiuo metu jų turi 11.
Studijų metai trunka dvejus metus, nuo spalio iki birželio. Diplomai teikiami tik tiems studentams, kurie dalyvauja daugiau nei 50% paskaitų. Lankiusieji mažiau yra braukiami iš studentų sąrašų ir į TAU gali stoti iš naujo kitais metais.
Į universitetą nuo birželio 1 d. iki liepos 1 d. bei nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d. gali stoti visi norintys vyresni nei 50-ies. Dveji mokslo metai yra įskaitomi kaip vienas kreditas, jo kaina studentui – 50 Lt.
Išimtis taikoma mokantis užsienio kalbų ir dirbti su kompiuterius – vieneri mokslo metai kainuoja 50 Lt.