Švedijoje veikiantis jaunimo centras „Fryshuset“ įgyvendina daugiau nei 25 socialinius, švietėjiškus ir laisvalaikio projektus. Tiesa, didžioji dalis projektų yra skirti spartinti jaunimo integracijai į darbo rinką ir visuomenę, tačiau kai kurie jų orientuoti į esančius ir galinčius tapti nusikaltėliais: nacistinių judėjimų narius, gaujų jaunimą, grįžusius iš kolonijų ar įkalinimo įstaigų.
Kai šalies sostinėje, Stokholme, įsikūrusios „Fryshuset“ darbuotoja Anete (26 m.) pasakojo savo įspūdžius apie darbą PASSUS projekte, niekaip negalėjau nustoti jos klausinėti – kaip ji nebijanti, iš kur išmoko bendrauti ir dar daugelio kitų dalykų.
PASSUS – tai projektas, kuriuo metu teikiama pagalba žmonėms, norintiems išeiti iš gaujų ar kitų nusikalstamų grupuočių. Jiems teikiama moralinė ir socialinė parama, be to, dirbama su problematišku jaunimu mokyklose, socialinėse tarnybose ir kitur.
Vienas iš projekto metu taikomų metodų – į nusikalstamą pasaulį patekusiam žmogui parodyti pavyzdį kaip galima iš gaujos pasitraukti, t.y. su tikslinėmis grupėmis dirba žmonės, anksčiau patekę į analogiškas situacijas ir jas sėkmingai įveikę. Žinoma, kartu teikiama psichologo, socialinio konsultanto ir kitokia parama.
Kartu šis projektas veikia ir kaip prevencijos priemonė: buvę nusikalstamų grupuočių nariai vyksta į susitikimus su mokiniais ar bendruomenėmis, kur jie savo žodžiais papasakoja apie savo patirtis, praradimus ir tai, kiek reikėjo pastangų susigrąžinti nepriklausomą gyvenimą. Pasiekiamas dvigubas rezultatas – jaunuoliai ir įsitraukę į nusikalstamą pasaulį sužino jiems reikalingos informacijos iš pirmų lūpų, o apsisprendę nebegrįžti prie nusikaltimų turi darbo vietą, yra integruojami į darbo rinką ir gali kurti savo gyvenimą savarankiškai.
Anete PASSUS projekte dirba socialiniu konsultantu. Ji yra diplomuota socialinė darbuotoja, bet ne psichologė, tad jos misija yra bendrauti su projekto dalyviais: išklausyti, paskatinti, pagelbėti sprendžiant buitinius klausimus, pavyzdžiui, nuomojantis būstą.
Nepaisant visų galimų netikėtų projekto dalyvių gyvenimo vingių, Anete, kaip ją labiausiai nustebinusią patirtį, pasakojo neseniai iš kalėjimo išėjusio jaunuolio reakciją būtent į pirmąjį jo išsinuomotą butą. Tai, kas jai, jau baigusiai mokslus ir nuomojusiai ne vieną būstą, atrodė visiškai paprasta, iš išvaizdos suaugusiam žmogui buvo nauja, nepažįstama ir netikėta.
Aišku, PASSUS yra tik vienas projektas iš daugelio, jo broliu dvyniu galima vadinti EXIT projektą, kurio tikslinė grupė nacionalistinių ir kitų ekstremistinių organizacijų nariai.
Įgyvendinant šį projektą susiduriama su daugiau sunkumų dėl tokių struktūrų karingos ir sektantiškos prigimties – esami nariai ima persekioti ir terorizuoti siekiančius išeiti iš organizacijos.
EXIT projekto metu į pagalbą taip pat pasitelkiami buvę tokių organizacijų nariai, tačiau teikiama ir kitokia pagalba pagal poreikius, įskaitant naujos, įslaptintos, tapatybės kūrimą, psichoterapiją, gydimą nuo priklausomybių.
Siekiant nukreipti jaunimo dėmesį nuo palyginti nekaltai prasidedančių, bet į nusikalstamą gyvenimą galinčių įtraukti veiklų, organizacija įgyvendina „Fenix“ (prieš padegimus mokyklose), „Easy-street“ (prieš vandalizmą gatvėse) ir kitus projektus, kuriais siekia sudominti paauglius ir nukreipti jų dėmesį kita linkme – „Fryshuset“ turi aikštynus riedutininkams ir BMX dviračių mėgėjams, siūlo galimybes žaisti krepšinį, futbolą, muzikuoti, vaidinti, šokti ir daugybę kitų.
Be to, „Fryshuset“ siūlo ir jaunimui pritaikytas ne tik laisvalaikio, bet ir švietėjiškas iniciatyvas, pavyzdžiui, organizacija yra įkūrusi vidurinę mokyklą, kurioje mokosi jaunuoliai, norintys kartu papildomai sportuoti ar imtis kultūrinės veiklos, įsteigtas „Fryshuset Žinių Centras“, kurio tikslas skleisti organizacijos patirtį ir žinias per pedagogiką, lyderystę ir jaunimo kultūrą, taip pat „Raudonojo Kryžiaus Koledžas“, kuriame galima įgyti demokratijos, žmogaus teisių ir tolerancijos puoselėjimo teorinių žinių ir patirties bei RML – vienerius metus trunkantis mokymo kursas roko muzikantams.
Aišku, galima vardinti ir daugiau, pavyzdžiui, darbas su vaikais, kurių tėvai kenčia nuo priklausomybių (Chaplin projektas), darbas su merginomis ir vaikinais, kurių laisvė ir pasirinkimai dėl kultūrinių ar kitų priežasčių yra suvaržyti (Elektra ir Sharaf herojų projektas), darbas su 9-12 metų vaikais, siekiant, kad jie lankytų mokyklą, kurtų savo laisvalaikį neįsitraukdami į nusikalstamas veiklas (Misija įmanoma), taip pat darbas su vienišų mamų auginamais vaikais, merginų ir vaikinų būreliai, kurių tikslas paskatinti socialinius ryšius, dialogą tarp jaunimo ir taip padėti jiems sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Atrodo, kaip visa tai įmanoma padaryti? 1984 m, įkurtoje organizacijoje šiuo metu dirba apie 500 žmonių, per mėnesį centrą aplanko apie 40000 lankytojų, o Andersas Carlbergas, “Fryshuset” įkūrėjęs ir vėliau vadovas, pabrėžia, kad pirmiausia turi būti svajonė.
balsų skaičius - 1
vidutinis įvertinimas - 5,00 iš 5
Loading...